Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Ūkininko ūkio įstatymo pataisos

Pagal naująją įstatymo redakciją, gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais galės statyti neurbanizuojamoje ir neurbanizuotoje  teritorijoje tik toks ūkininkas, kuris bent trejus metus deklaravo pajamas iš žemės ūkio veiklos. Tačiau šis reikalavimas nebus keliamas statant kitos paskirties ūkinius pastatus, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti. Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galės būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.

Ypač skaudžiai ir diskriminuojančiai šis įstatymas gali kirsti sodininkams, uogininkams, daržininkams, gyvulių augintojams, kurie pradeda savo veiklą arba jų valdos nesiekia 2 ha ploto. Be to kai kurie augalai, pvz., lazdynai,  per 3 metus neužauga ir gauti pajamas iš tokio ūkio nėra galimybių.

Daug žemės sklypų, kurių dydis yra daugiau kaip 50 arų, bet mažiau nei 2 ha, savininkų, atsidūrė prie sudužusios geldos. Daugelį metų laukai buvo dalijami į 50 arų sklypelius. Ypač daug tokių sklypų atsirado šalia didžiųjų miestų. Valstybė buvo palikusi nišą kurti sodybas kaimo teritorijose. Dabar šią nišą uždarė. Ar sulauksime sklypų sujungimo į didesnius vajaus? Laikas parodys.

Gera žinia sugriuvusių sodybų savininkams. Jos gali įgyti naują vertę!

Nekilnojamojo turto brokeris

Sigitas Sargautis